Pranciškus Gerlikas – karo ir pokario kaimo vaikas. Mirus tėvui Pranciškui Gerlikui vyresniajam ir likus dviese su mama Petronėle Gerlikiene nusiaubtame ūkyje tik per stebuklą išvengia tremties į Sibirą. Dirba kolūkyje ir kuria kiekvieną laisvą akimirką – lieja akvarelės, tapo portretus, rašo poeziją. Jis – menininkas.

Vos tik baigęs 8 klasės važiuoja į Kauno meno mokyklą. Priimtų, bet tik po vidurinės baigimo. Dar trys metai darbo kolūkyje ir Jaunimo vakarinėje mokykloje. Baigęs 10 klasę, jau važiuoja į Vilniaus Dailės Institutą (dabar Vilniaus Dailės akademija). Laiko egzaminus studijuoti tapybą. Visi tvirtina, kad jis tikrai įstos, tačiau tik jis vienas žino, kad teks važiuoti namo ir baigti vidurinę. Baigęs vėl atvažiuoja ir sėkmingai įstoja į Pedagoginės tapybos skyrių Dailės Institute, baigęs studijas ilgą laiką dirba dailės mokytoju.

Studijos ir diplominis darbas turėjo būti kažkas ypatingo. Diplominio darbo tema – „Žemaičiai, 1863 metų sukilėliai“. Diplominio darbo komisija darbo nepatvirtina… Sukuria akvarelių ciklą „Pramonine“ tema. Nepatvirtina. Ir taip kasmet vis pateikiant komisijai naujus darbus vis negali apsiginti diplominio darbo 5–erius metus. Galiausiai nutapo kolūkio melžėjas ir taip apsigina diplomą.

Dalis darbų tapoma sau, tačiau jautėsi sulaužytas, praradęs jėgą ir pasitikėjimą savimi, savo vizija, spalvos pojūtį... Čia negali nepalyginti Pranciškaus ir jo motinos Petronėlės Gerlikienės, savamokslės primityvistės tapybos: ta pati meninė prigimtis ir temperamentas, tačiau akivaizdus Pranciškaus Gerliko susikaustymas, netgi baimė būti savimi. Petronėlė to niekada neturėjo – ji nesimokė, jos niekas necenzūravo, nebuvo jokios saviraiškos baimės. Dabar galima suprasti ir įvardinti ką reiškia būti tam tikros sistemos produktu.

Pranciškus Gerlikas kūrė visą savo gyvenimą: tūkstančiai darbų – portretai, figūrinės kompozicijos, peizažai, akvarelės. Rašė prozą ir poeziją. Rengė autorines ir grupines parodas. Atskira sritis – konstravimas: motociklai, futuristinės mašinos, skraidymo aparatai – detalūs brėžiniai ir ne tik vizija, bet konkretūs siekiai tai gyvendinti ir užpatentuoti.

– MDČ